- marmalius
- marmãlius, marmãlė dkt.
.
.
marmalius — marmãlius, ė smob. (2) kas greitai ir neaiškiai kalba: Kurs vis kalba ir kurio kalbõs negali suprasti, tas marmãlius J. Aš jį vadinau rūsčiais žodeliais: skarmaliau, marmaliau, pagone LTR(Plv). Su tum marmãlium nesusišnekėsi Rs … Dictionary of the Lithuanian Language
marmalė — marmãlius, marmãlė dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas